- žmogėti
- žmogė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. Š, RŽ, DŽ, NdŽ virsti, darytis žmogumi, panėšėti į žmogų.
Dictionary of the Lithuanian Language.
žmogėti
Look at other dictionaries:
žmogėti — vksm. Dabar̃ gyvẽnančios antropòidinės beždžiõnės žmogėti neti̇̀ko, nes jos gãli gyvénti tik mẽdžiuose … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atžmogėti — intr. atvirsti žmogumi: Kurie buvo vilkolakiais ar į kitą gyvulių pavidalą užburti, naktį vėl atžmogėja rš. žmogėti; atžmogėti; nužmogėti; pražmogėti; sužmogėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nužmogėti — intr. Krč netekti žmogiškumo, sužvėrėti: Tūli pakrinka, stačiai nužmogėja (išdėstyt neįmanoma raštu), nes jau kančia pasiekus apogėjų A.Mišk. Gerą̃ visi nužmogėję Rdn. Tu neturi nė valandėlės laisvo laiko. Taip galima visiškai nužmogėti J.Avyž.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pražmogėti — intr. NdŽ pasidaryti kiek panašiam į kitus žmones: Pražmogėjęs žydas, su žmonimis paaugęs, kalba kaip žemaitis Ggr. žmogėti; atžmogėti; nužmogėti; pražmogėti; sužmogėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sužmogėti — intr. DŽ1 pavirsti žmogumi, pasidaryti panašiam į žmogų: Sužmogėję [graikų] dievai rš. žmogėti; atžmogėti; nužmogėti; pražmogėti; sužmogėti … Dictionary of the Lithuanian Language
žmogėjimas — sm. (1) DŽ, NdŽ → žmogėti: Ankstesnėse žmogėjimo stadijose į pirmą vietą iškilo grupinė, o vėliau socialinė atranka sp. Tarp žemės tvarinių vienintelis esi [,žmogau,] per svają kylantis žmogėjimo pakopom! rš … Dictionary of the Lithuanian Language
